10 Lietuvos fotografijos istorijų. Raimundas Urbonas
Melancholiškos istorijos
Klaipėdiečiui fotografui Raimundui Urbonui (1963–1999) rūpėjo fotografuoti tiesą, net jei tai reiškė fotografuoti savo paties namuose kabančius puodus. Paprastų daiktų natiurmortais, kurių niekuomet dirbtinai nekomponuodavo, menininkas pasakodavo melancholiškas istorijas.
Viename kūrinyje Urbonas suderino kambario kampo kadrą ir tuščius šalia paveikslo stovinčius butelius. Personažo šiame koliaže nematome, bet jį nesunku įsivaizduoti – vienišą, vieną po kito tuštinantį alkoholinius gėrimus ir liūdnai stebintį nuobodžias baltas lubas.
Vienas iš „nuobodulio estetikos“ atstovų
Grupė „Dooooris“
Jūreiviškas natiurmortas, 1995
MO muziejaus kolekcija
Urbono fotografijų stilistika siejosi su 9-ojo dešimtmečio pradžioje sovietmečio sąstingio paveiktų fotografų darbais, apibūdinamais kaip „nuobodulio estetika“.
Urbonas profesionalaus fotografo karjerą pradėjo 9-ojo dešimtmečio viduryje, o ryškiausius savo darbus sukūrė Nepriklausomybės pradžioje. Į jo fotoobjektyvą patekdavo ir buitinės scenos, ir artimųjų portretai, ir Lietuvos bei Kaliningrado miestelių gatvės.
Žaidimas su šešėliais
Stiprūs šviesos ir tamsos kontrastai nuotraukose sukuria dramatišką atmosferą, padeda perteikti portretuojamųjų susvetimėjimą ir vienatvę. Tuo pačiu žaidimas su šešėliais Urbono fiksuojamą aplinką pakylėja virš kasdienybės, o buitį pripildo savitos magijos.
Fotomenininkas nostalgiškai žvelgė į praeinantį laiką, ilgesį jam perteikdamas sepijos atspalviais ar spalvindamas nespalvotas nuotraukas.
Grupė „Dooooris“ – avangardinio meno pažiba
Grupė „Dooooris“
Atostogos pas senelį, 1995
MO muziejaus kolekcija
Nors asmeninėje Urbono kūryboje dominavo melancholija, visiškai priešingą rezultatą menininkas kūrė kartu su bičiuliais dalyvaudamas grupės „Dooooris“ veikloje. Grupės pavadinimas buvo ir nuoroda į legendinę roko grupę „The Doors“, ir į senas nebeveikiančio vaikų darželio duris, stovėjusias atremtas į sieną grupės narių dirbtuvėse.
„Dooooris“ veikla buvo grįsta kolektyvine komiška kūryba. Jos pagrindu tapdavo paties Urbono ar kolegos Remigijaus Treigio fotografijos, apipaišomos ar paverčiamos koliažais.
Nors tuo metu menininkai grupės veiklos pernelyg rimtai nevertino, vėliau meno kritikai pripažino, kad 10-ojo dešimtmečio pabaigoje Klaipėdoje gyvavusi grupė buvo viena iš ryškiausių to meto Lietuvos avangardinio meno pažibų.
