Gyvūnas – žmogus – robotas. Atidarymo savaitgalis

BALANDŽIO 6 D. 
11:00-11:45
Parodos pristatymas: MO direktorė Milda Ivanauskienė, steigėjai Danguolė ir Viktoras Butkai, kuratorės Dr. Erika Grigoravičienė ir Ugnė Paberžytė, Goethe’s instituto vadovas Detlef Gericke (Renginių salė)
Kodėl MO muziejus ėmėsi šios parodos temos ir kodėl kviečia į pokalbį apie žmogaus santykį su kitomis būtybėmis? Trumpas naujos MO muziejaus parodos „Gyvūnas – žmogus – robotas“ pristatymas ir susitikimas.

12:00-13:00
Dr. Urtės Neniškytės paskaita: „Smegenų ir kompiuterio sąsaja“ (Renginių salė)
Nors smegenų ir kompiuterio sąsajos gali skambėti kaip ateities technologijos, pirmieji sensoriniai tokio tipo prietaisai implantuojami į smegenis jau nuo aštuntojo dešimtmečio. Net ir Lietuvoje tokių operacijų, atkuriančių klausą vaikams, jau atlikta daugiau nei 200. Smegenų sąsajos su kompiuteriais gali ne tik atkurti prarastus pojūčius, bet ir kompensuoti judėjimo negalią ar net praplėsti mūsų jutimų spektrą. Futuristai ir vizionieriai svajoja apie kompiuterinėmis technologijomis išplėstas žmogaus smegenų galimybes, priartinsiančias mus prie transhumanizmo. Kokias galimybes mums žada šiuolaikinis neuromokslas ir dabartinės mūsų žinios apie smegenis?

12:00-13:00
Ekskursija su parodos kuratore Dr. Erika Grigoravičiene (Didžioji salė)
REGISTRACIJA (VIETŲ NEBĖRA)
Mes, žmonės, esame linkę save laikyti labiau išsivysčiusia rūšimi, galinčia spręsti visos gamtos likimą. Ar tikrai? Kartu su naujosios parodos „Gyvūnas – žmogus – robotas“ kuratore sužinokite daugiau apie žmogaus santykį su kitomis būtybėmis: nuo gyvūnų rūšių iki mūsų pačių sukurtų organinių, mechaninių, skaitmeninių ar vaizduotės padarinių.

13:00-13:45
Susitikimas su autoriumi: Valentinas Antanavičius (Didžioji salė)
Valentinas Antanavičius – nuoseklus savo kartos nonkonformistas. Pradėjęs aktyviai kurti septintojo dešimtmečio viduryje iki pat „perestroikos“ jis buvo oficialaus meninio gyvenimo užribyje. V. Antanavičius 7 dešimtmečio viduryje pradėjo tapyti baugias figūras, milžiniškas chimeras, turinčias žmogaus, žvėries ir mechaninės pabaisos bruožų, ir kartu – sukapotas, subyrėjusias, fragmentiškas, perregimas. Skraidančios danguje ar išnyrančios iš po žemių, tarsi jėga įspraustos į paveikslo rėmus, jos veikia slogioje neapibrėžtoje erdvėje, kur horizonto brūkšnys, jei jis yra, veikiau žymi tai, kas nematoma anapus. Autoriaus paveikslai turi mitinių, erotinių ir politinių užuominų. Svarbiausia Antanavičiaus kūrybos dalis – kritinių politinių ir socialinių metaforų savitos ikonografijos kompozicijos. (Daugiau informacijos: https://bit.ly/2TYJoNY)

14:00-14:45
Susitikimas su autoriais: Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda (Didžioji salė)
Pripažinti pasaulyje Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda kuria kaip duetas Pakui Hardware. Jie yra vieni aktyviausių šiuolaikinio meno kūrėjų, pasirodančių garsiausiuose pasaulio muziejuose. Pasitelkę keramiką, silikoną, neoną, organinį stiklą, industrinius robotus, skaitmeninę spaudą iš NASA archyvo, įvairius skysčius, maistinius pigmentus ar spirulinos dumblius, jie naikina ribą tarp virtualybės ir realybės, tarp organinių ir sintetinių kūnų. Savo kūriniais duetas primena, kad visos – tiek biologinės, tiek sintetinės – medžiagos jau tapo prekėmis rinkos ekonomikoje. (Daugiau informacijos: https://bit.ly/2U1Vu8U)

14:30-15:30
Susitikimas su autoriumi: Aleksandras Macijauskas (Renginių salė)
Vienas iš Lietuvos fotografijos mokyklą suformavusių ir įtvirtinusių autorių, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, surengęs daugiau nei 90 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. A. Macijausko darbai saugomi pasaulio kolekcijose, tokiose kaip: Nacionalinė biblioteka Paryžiuje, tarptautinis fotografijos centras Niujorke, Viktorijos ir Alberto muziejus Londone ir kt. A. Macijausko kūryba reikšmingai papildo Lietuvos fotografijos mokyklą, humanistiniam pasaulėvaizdžiui suteikdama šiurkštumo, įtampos, konflikto, atviros ironijos. O kalbėdamas apie vieną iš parodoje esančių savo darbų, jis teigė: „fotografuodamas bandžiau atspėti, kur daugiau gyvulio – karvėje ar žmoguje“. (Daugiau informacijos: https://bit.ly/2FEcidy)

15:00-16:00
Ekskursija su kuratore Ugne Paberžyte (Didžioji salė)
REGISTRACIJA (VIETŲ NEBĖRA)
Mes, žmonės, esame linkę save laikyti labiau išsivysčiusia rūšimi, galinčia spręsti visos gamtos likimą. Ar tikrai? Kartu su naujosios parodos „Gyvūnas – žmogus – robotas“ kuratore sužinokite daugiau apie žmogaus santykį su kitomis būtybėmis: nuo gyvūnų rūšių iki mūsų pačių sukurtų organinių, mechaninių, skaitmeninių ar vaizduotės padarinių.

16:00-17:00
NYLA diskusija: „O kam reikalingas žmogus?“ (Renginių salė)
Kas prisiimtų atsakomybę save vairuojančiam automobiliui padarius avariją – jį sukūręs žmogus ar automobilis? Dirbtinio intelekto kuriamoje ateityje žmogaus rolė tampa vis mažiau apibrėžta ir kyla nauji etiniai klausimai. „Nanook” komanda kviečia juos aptarti diskusijoje – NYLA podkasto įraše kartu su mokslininkais ir filosofais.

16:00-17:00
Ekskursija su MO gidu (Didžioji salė)
REGISTRACIJA (VIETŲ NEBĖRA)
Daugiau sužinoti apie MO muziejaus parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“, joje eksponuojamus kūrinius ir jų autorius galima profesionalaus MO gido vedamoje ekskursijoje. Ekskursijos metu galėsi išplėsti savo žinias apie parodoje eksponuojamus Lietuvos, Vokietijos ir Baltijos šalių kūrėjų darbus bei sužinosite, kaip keitėsi žmogaus požiūris į jį supančias gyvybės formas: nuo mitinių būtybių iki futuristinių hibridų.

17:30-18:00
Low Air Vilniaus miesto šokio teatro pasirodymas (1 aukšto holas)
Dvi elegantiškos damos ir jų nepriekaištingos manieros. Du apsauginiai, lyg išalkę šunys, ir jų gyvuliški instinktai. Kas susivaldys ir kas nugalės? Saikas ar vakarienei pateiktas steikas? Kas yra piramidinės hierarchijos viršuje? Kas yra lyderis ir ar jis visą laiką kitus valdo? Low Air Vilniaus miesto šokio teatro specialus MO muziejui ir naujai parodai skirtas pasirodymas.

18:00-18:45
Susitikimas su autoriumi: Stasys Eidrigevičius (Didžioji salė)
Stasys Eidrigevičius (arba tiesiog Stasys) Lietuvoje ir pasaulyje žinomas kaip tūkstančių piešinių, šimtų tapybos darbų, ekslibrisų, miniatiūrų, pastelių, koliažų, plakatų, knygų iliustracijų, įvairių žanrų fotografijų, taip pat skulptūrų, instaliacijų, performansų, teatro spektaklių ir dar straipsnių kultūros spaudoje autorius. Jo sukurti vaizdai ilgam išlieka žiūrovų atmintyje, yra nesupainiojami su kitais ir priklauso metaforų kategorijai, nes sujungia skirtybes jų nesunaikindami. Jie neatskiriamai susiję raiškos medžiagomis, ir nelengva suprasti, ar kyla iš neeilinės dailininko vaizduotės, ar gimsta improvizuojant, tiesiai ant popieriaus. Stasio vizijų pasaulis stebėtinai vientisas ir įsikūnydamas įvairiausiose medijose ar jų hibriduose lėtai kinta it gyvas organizmas. S. Eidrigevičius – meistras vaizduoti prieštaringus emocinius saitus. (Daugiau informacijos: https://bit.ly/2HMpeAi)

19:00-19:30
Dominyko Vaitiekūno alter ego Vitalijaus Špokaičio muzikinis stand-up’as (1 aukšto holas)
Dominyko Vaitiekūno alter ego Vitalijus Špokaitis pasitelkdamas keturis autorinius kūrinius ir visą sukauptą naivią savo išmintį svarsto, kuriais atvejais XXI amžiaus žmoguje atbunda gyvūnas, kokiais atvejais jis tampa robotu, o kada žmogus sau būna žmogus. Nagrinėdamas skirtingas savo sudėtinės tapatybės dalis, jis muzikos kūrinių atlikimus papildo žodiniais monologais, kuriuose virsta madingų „idėjų konferencijų“ stiliaus pranešėju.

21:00-22:00
Junior A koncertas (1 aukšto holas)
Su įvairiausiais žanrais flirtuojantis kūrėjas MO muziejuje nuskambės kitaip!
Plungėje užaugęs, Londone studijavęs, dabar Vilniuje gyvenantis vaikinas, jau 2017 metais sužavėjo pasaulį, o jo dainas groja BBC, nacionalinis Danijos transliuotojas 3FM, Soho Radio London, bei kitos radijo stotys. Specialus Junior A pasirodymas MO muziejuje.

BALANDŽIO 7 D.
10:30-13:30
Šeimų sekmadienis: užsiėmimai su teatru „Pradžia“ | Grafikos dirbtuvės (Renginių salė | Skaitykla)
Specialūs naująją MO muziejaus parodą lydintys užsiėmimai 3-8 metų vaikams. Užsiėmimą sudaro susipažinimo ir aktyvūs fiziniai žaidimai, vaidybos užduotys, atsipalaidavimo rutinos ir kūrybinės dirbtuvės. Vedėjai pristato vaikams MO muziejų ir naujosios parodos temą, kuri bus ir pagrindinis visų žaidimų raktažodis.
O MO skaitykloje vykstančių grafikos raižinių dirbtuvių metu bus galima patiems susikurti grafikos atspaudą, panaudojant įvairias gyvūno, žmogaus ar roboto kūno detales ar fragmentus. Dirbtuvės skirtos šeimoms su vaikais.

11:00-14:00
Robotikos akademija pristato robotų zoną (1 aukšto holas)
Ar kada nors varžėtės su robotu? Pabandykite tai padaryti MO muziejuje. Išbandę savo jėgas, taip pat galėsite susipažinti su robotu dailininku, kuris gyvai kurs ir pieš savo asmeninį tos dienos šedevrą. O patys drąsiausi ir greičiausi galės atgaivinti žinias, kaip sprendžiamas ir sudedamas Rubiko kubas bei pabandyti aplenkti jį surenkantį robotą.

12:00-13:00
Ekskursija su kuratore Ugne Paberžyte (Didžioji salė)
REGISTRACIJA  (VIETŲ NEBĖRA)
Mes, žmonės, esame linkę save laikyti labiau išsivysčiusia rūšimi, galinčia spręsti visos gamtos likimą. Ar tikrai? Kartu su naujosios parodos „Gyvūnas – žmogus – robotas“ kuratore sužinokite daugiau apie žmogaus santykį su kitomis būtybėmis: nuo gyvūnų rūšių iki mūsų pačių sukurtų organinių, mechaninių, skaitmeninių ar vaizduotės padarinių.

13:00-13:45
Susitikimas su autoriumi: Jolanta Kyzikaitė (Didžioji salė)
Tapytoja Jolanta Kyzikaitė, 2010 m. laimėjusi konkursą „Jaunojo tapytojo prizas“, gerai žinoma dėl efektingų ryškių, plakatiškų darbų, savo kūrybą pristačiusi daugiau nei 30 parodų Lietuvoje ir užsienyje. Tapytojos drobėse vyrauja plakatinė stilistika: riebios, apibendrintos piešinio linijos, jungiami skirtinga maniera atlikti vaizdai, siekiama efektingumo. Jos kūryboje ryški reklaminė retorika. Ji mechaniškai jungia skirtingos kategorijos vaizdus ir tokiu būdu parodo medijų nuolat iškraipomą pasaulį. Negana to, J. Kyzikaitė paveikslų kompozicijas montuoja iš jau suarchyvintų elementų, jų atranką ir derinius patikėdama aklam likimui – mesdama kauliukus. (Daugiau informacijos: https://bit.ly/2CDNtN2)

14:00-15:00
Doc. dr. Rūtos Sargautytės paskaita: „Žmonės ir gyvūnai: kaip suprantame vieni kitus?“ (Renginių salė)
Žmogus laiko save išskirtine būtybe, tačiau jo gyvūniškoji prigimtis – nepaneigiama. Civilizacijos eigoje nutolome nuo laukinės gamtos, bet puoselėjame šiltus jausmus prijaukintiems gyvūnams. Ir tikimės, kad tai abipusiška. Suprasti gyvūnų elgesį bandome projektuodami į juos savo mintis, jausmus, o tyrinėdami gyvūnų elgesį ieškome panašių į žmogaus intelektą apraiškų. Ar tai vienintelis požiūris?

15:30-16:30
Filmo apie tapytoją Nomedą Saukienę peržiūra: „Iš kur tas švytėjimas“ (rež. Agnė Marcinkevičiūtė) (Renginių salė)
Tapytojos Nomedos Saukienės kino portretas – tai ir filmas žmogaus pašaukimo tema. Nomeda yra toli nuo menininkų sambūrių ir manifestų. Jos kelias ramus, kantrus: moterystė, motinystė, pirmųjų anūkės žingsnių stebėjimas. O kūryba nedideliame Dusetų miestelyje, garsaus menininko Šarūno Saukos pavėsyje, vyksta tada, kai lieka laiko. Pagrindiniai filmo herojai Nomeda Saukienė ir jos kūriniai. Visgi filmo siužetui gyvybiškai svarbus jos sąlytis su šeima. Visų pirma tai jos vyras – ko gero žinomiausias (po M.K. Čiurlionio) lietuvių tapytojas, charizmatiškasis Šarūnas. Taip pat svarbūs ir neatsiejami – vaikai, šiuo metu jau užaugę ir palikę tėvų namus, o kadaise užėmę didžiąją Nomedos laiko dalį. Jie liko įamžinti daugelyje jos drobių.

16:00-17:00
Ekskursija su kuratore Dr. Erika Grigoravičiene (Didžioji salė)
REGISTRACIJA  (VIETŲ NEBĖRA)
Mes, žmonės, esame linkę save laikyti labiau išsivysčiusia rūšimi, galinčia spręsti visos gamtos likimą. Ar tikrai? Kartu su naujosios parodos „Gyvūnas – žmogus – robotas“ kuratore sužinokite daugiau apie žmogaus santykį su kitomis būtybėmis: nuo gyvūnų rūšių iki mūsų pačių sukurtų organinių, mechaninių, skaitmeninių ar vaizduotės padarinių.

17:00-18:00
Gyvūnas kine: Dr. Natalijos Arlauskaitės paskaita „Liūtai, bokseriai ir kiti Vilniaus gyventojai” ir filmo „Laikas eina per miestą” (rež. Almantas Grikevičius) peržiūra (Renginių salė)
Filmą pristato „Meno Avilys”
Šiuolaikiniame mieste, šiuolaikiniame Vilniuje gyvūnų beveik nematome, nebent jie akylai prižiūrimi žmogaus. Tačiau menas (pirmiausia dailė ir kinas) siūlo netikėto gyvūno mieste vaizdinius. Gyvūnas miestą sukeistina, padaro kitaip matomą. Tokių gyvūnų nemažai ir XX a. septintojo-dešimtojo dešimtmečių dokumentiniame kine. Būtent tuo metu kinematografinis miesto gyvūnas tampa būdu mąstyti apie urbanistinės erdvės pokyčius ir alternatyvią plastiką, ritmą, judesį šioje erdvėje.

17:00-18:00
Ekskursija su MO gidu (Didžioji salė)
REGISTRACIJA (VIETŲ NEBĖRA)
Daugiau sužinoti apie MO muziejaus parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“, joje eksponuojamus kūrinius ir jų autorius galima profesionalaus MO gido vedamoje ekskursijoje. Ekskursijos metu galėsi išplėsti savo žinias apie parodoje eksponuojamus Lietuvos, Vokietijos ir Baltijos šalių kūrėjų darbus bei sužinosite, kaip keitėsi žmogaus požiūris į jį supančias gyvybės formas: nuo mitinių būtybių iki futuristinių hibridų.

18:00-18:40
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų judesio ir gyvo garso spektaklis (Didžioji salė)
Jaunų aktorių grupė, išlydėjusi pirmąją MO parodą „Visas menas apie mus” pasitinka naująją „Gyvūnas – žmogus – robotas” su specialiai naujoms erdvėms pritaikytu judesio ir gyvo garso spektakliu „Kas aš?”. Šokio judesiu aktoriai komunikuos su parodos dalyviais, kurie turės galimybę patys pasirinkti, kurį vyksmą erdvėse stebėti bei drauge kels klausimus apie savo tapatybės paieškas. Tai visgi kas aš: gyvūnas, žmogus ar robotas?
Režisierė – I. Jackevičiūtė
Muzika – Kedrostuburas
Aktoriai – LMTA IV kurso studentai

19:00-19:30
Dokumentinis filmas apie Kauno veterinarijos kliniką: „Jautrumo kaip duonos“ (rež. Edmundas Zubavičius) (Renginių salė)
Filmą pristato „Meno Avilys”
Itin produktyvaus lietuvių dokumentinio kino kūrėjo Edmundo Zubavičiaus vieno ankstyvųjų filmų centre – Kauno veterinarijos klinika, kurios kasdienybės stebėjimas atveria žmogiškosios atjautos it maldos ilgesį. Kiek rafinuotą vaizdo ir garso santykį atsveria poetinės kino kalbos ir realistiškų kadrų jungtys, skatinančios apmąstyti gamtos ir žmogaus santykį. Filmą pristatys kino istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė.