Susipažink su viktorinoje naudotais kūriniais ir jų autoriais

Violetą Bubelytę geriausiai žinome kaip pirmąją fotografę Lietuvoje, fotoobjektyvą nukreipusią į apsinuoginusią save. Aktas ją dominęs nuo pat jaunystės sovietmetyje, kai kalbėjimas apie nuogumą ar erotiką netgi mene buvo užgintas. 23 metų merginą masino tai, ko beveik niekas nedarė, kas būdavo triukšmingai išprašoma iš parodų, apie ką buvo sunku gauti informacijos, o oficialiai iš viso nekalbėta.

Violeta Bubelytė
Aktas 58, 1993
Sidabro bromido atspaudas, 20,5 x 14 cm
MO muziejaus kolekcija

„Laura Guokė yra baigusi grafikos studijas (VDA), tačiau ji savo kūryboje neapsiriboja kuria nors viena meno rūšimi ar raiška. Tai įgalina šią menininkę reikštis originaliomis, netikėtomis ir itin paveikiomis formomis. Autorės raiškų, kaip ir temų spektras, gana platus. Ji dažniausiai renkasi socialiai aktyvias temas, demaskuojančias visuomenės neįgalumo momentus, analizuojančias žmogaus egzistencijos klausimus. Vizualinė L. Guokės kalba – drąsi ir dažnai nenuspėjama, tačiau niekada – brutali, ar šokiruojanti“, – apie autorę pasakoja menotyrininkė Danguolė Ruškienė.

Šarūno Saukos tapybos ikonografija labai originali, bet patys tapybos principai artimi siurrealizmo ir fantastinio realizmo srovėms. Jo fantasmagorinių košmariškų vizijų ir haliucinacijų šaknys yra realybėje, jos maitinamos biblinių, literatūrinių ir dailės istorijoje susiklosčiusių vizualių pragaro, rojaus ir skaistyklos įvaizdžių.

Šarūnas Sauka
Žmogus, turintis problemų, 1992
Drobė, aliejus, 100 × 100 cm.
Autoriaus nuosavybė

Tapydamas radikaliai realistine maniera Žygimantas Augustinas visą dėmesį sutelkia į žmogų. Jis tapo portretus, autoportretus, visos figūros studijas ir kūno fragmentus. Menininkas sako: „Mane traukia ne portretas, o žmogus. Tai tik būdas išreikšti, ką jauti, kai matai konkretų kūną su visais tais žmogaus gyvenimo įspaudais. Kūnas nemeluoja ir neapsimetinėja.“

Žygimantas Augustinas
Autoportretas II, 2004
Drobė, aliejus, 40 x 40 cm
MO muziejaus kolekcija

Algimantą Aleksandravičių fotografijos išmanytojai ir kritikai dažnai vadina vienu geriausių portreto fotografų Lietuvoje, ką jau kalbėti apie produktyvumą. Anot fotomenininko ir fotografijos istoriko Stanislovo Žvirgždo, „išraiškingų portretų Lietuvoje yra sukūręs ne vienas autorius, tačiau niekas nesiėmė šio projekto tokios apimties ir taip konceptualiai“. Tai menininkas, šiandien nufotografavęs tikriausiai visus žinomiausius kultūros, meno, politikos ir kitų sričių atstovus.

Algimantas Aleksandravičius
Peter Greenaway. Klaipėda, 1999
Skaitmeninė spauda, 45 x 30 cm.
Autoriaus nuosavybė

Stasys Eidrigevičius (arba tiesiog Stasys) Lietuvoje ir pasaulyje žinomas kaip tūkstančių piešinių, šimtų tapybos darbų, ekslibrisų, miniatiūrų, pastelių, koliažų, plakatų, knygų iliustracijų, įvairių žanrų fotografijų, taip pat skulptūrų, instaliacijų, performansų, teatro spektaklių ir dar straipsnių kultūros spaudoje autorius. Jo sukurti vaizdai ilgam išlieka žiūrovų atmintyje, yra nesupainiojami su kitais ir priklauso metaforų kategorijai, nes sujungia skirtybes jų nesunaikindami.

Stasys Eidrigevičius
Lova, 1991
Aliejus, drobė, 120 x 150 cm.
Autoriaus nuosavybė

Monikos Furmanos kūrybą kai kas pavadintų feministine, kai kas – narciziška, o trečias pabrėžtų moteriškosios tapatybės paieškas bei jos vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje. Ir visi būtų teisūs, nes jaunos menininkės darbuose knibžda, mutuoja, veriasi, gniaužiasi, telkiasi įvairiausi minėtų sandų lydiniai. Monika stengiasi būti drąsi ir atvira žiūrovui, bet pirmiausia – sau.

Monika Furmana
Ouroboros, 2019
Aliejus, drobė, 270 x 205 cm.
MO muziejaus kolekcija

Neįmanoma kalbėti apie Algirdo kūrybą atskirai nuo jo brolio Remigijaus. Jiedu –  identiški dvyniai, geriausi draugai ir kūrybinis tandemas, plačiai žinomas tiek vizualiųjų menų scenoje, tiek breiko šokių aikštelėje. Beveik visus kūrinius broliai atlieka bendradarbiavimo ir draugiško varžymosi principu. Ir taip – nuo pat sudėtingos vaikystės, praleistos su girtaujančiais tėvais, o vėliau Alytaus vaikų globos namuose. Valdiški namai ir iš jų atsinešti patyrimai broliams Algirdui ir Remigijui Gataveckams tapo svarbiu kūrybinės energijos šaltiniu ir jų sėkmės istorijos pradžia.

Algirdas ir Remigijus Gataveckai
Tėvas, 2009
Sangvinas, pastelė, 200 x 93 cm.
Žygimanto Augustino kolekcija

Patricija Jurkšaitytė kūrybos įkvėpimo semiasi iš visai kitų šaltinių nei dauguma lietuvių tapytojų. Kaip jos bendraamžis anglas Glennas Brownas ir kai kurie kiti Vakarų menininkai, lietuvė kopijuoja ir transformuoja garsių senųjų meistrų paveikslus. Tiesa, jų konceptualiai racionalias ir ironiškas strategijas Jurkšaitytė pakeičia nevienareikšmišku mįslingai nostalgišku praeities vertinimu.

Patricija Jurkšaitytė
Natiurmortas, 2019
Drobė, aliejus, 150 x 250 cm
MO muziejaus kolekcija