Rūta Spelskytė: Tylaus kalbėjimo metodai

Kviečiame pamatyti Rūtos Spelskytės – geriausios „ArtVilnius‘20“ jaunosios menininkės –  grafikos darbų ciklą „Tylaus kalbėjimo metodai“. 

Rinkdama medžiagą šiam ciklui, menininkė aplankė net 26 Europos valstybes! Šiose kelionėse buvo įvairių nutikimų. Vokietijoje ji buvo apsistojusi net pas keistuolius sektantus. Bosnijoje nuolat buvo tikrinama ginkluotų kareivių, kuriems įtartinai atrodė smulkutė vieniša keliauninkė. R. Spelskytė ieškojo vietų, kur tautų ar politinių sistemų nesusikalbėjimas virto tragedijomis ar net karais. Tokias vietas menininkė fiksavo fotoaparatu ir rašikliu, o grįžusi į savo studiją raižė plastiko plokštelėse ir spaudė ant popieriaus.

Daugumoje šių vietų nėra jokių žmogaus sukurtų atminimo ženklų. Taigi jei nežinotume istorinio konteksto, turbūt išvis nesusietume atspauduose matomų vaizdų su konkrečiai įvykiais. Todėl labai svarbi šių kūrinių dalis yra pavadinimai – atkreipkite dėmesį į juos! Tik iš jų sužinome, kad abstraktus juodulys primena apie žydų tragediją Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje. 

Laikui bėgant atsiminimai nyksta kartu su iš gyvenimo besitraukiančiais įvykių liudininkais. O mums lieka vis daugiau sunkiai atsakomų klausimų. Ką reiškia atsiminti karą, jei patys jo neišgyvenome? Ar jis paliečia mus per senelių ir tėvų patirtį?

Panašiai veikia ir R. Spelskytės kūriniai. Iš arti pavyksta įžiūrėti net smulkiausias detales: 1944 m. Prancūzijoje išsilaipinančių amerikiečių kareivių parašiutus, dar iki atominės bombos sprogimo įlankoje prie Nagasakio besisupančius laivus. Tačiau kuo toliau atsitraukiame, tuo labiau detalės liejasi į visumą. 

Savo kūriniais menininkė subtiliai kalba apie Europos ir pasaulio istoriją nužymėjusius įvykius. Atsiremdama į juos, Spelskytė kuria asociacijas ir šitaip atskleidžia, kaip skaudi patirtis tampa vientisu istoriniu pamatu, jungiančiu skirtingas vietas, tautas ir valstybes. Nesusikalbėjimo neišvengsime, tačiau apie tai būtina kalbėtis.