Dailės pamoka muziejuje: meno pažinimas

Kultūros paso programa

Trumpam prisiminkime tai, ką sakė žymieji menininkai. Pavyzdžiui, Fluxus pradininkas J. Beuys yra sakęs, kad kiekvienas žmogus yra menininkas. O frazę, kurią matome ant Šiuolaikinio meno centro Vilniuje sienos – „Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkai tai žino“, – pasakė prancūzų menininkas P. Bismuth. Ar tikrai kiekvienas? Ar tuomet viskas yra menas?

Žinome, kad K. Malevičiaus „Kvadratas“ yra menas, M. Duchampo pisuaras – menas, A. Warholo sriubos skardinės – menas, mėlynos Y. Kleino drobės – menas… Ir ne bet koks, o patekęs į meno istorijos vadovėlius ir keičiantis meno istoriją!

Taigi kas yra meno kūrinys ir kodėl keisčiausi daiktai laikomi menu?

Pasvarstykime, jei sriubos skardinę matome parduotuvėje – ji nėra menas, pisuaras jam skirtoje vietoje – taip pat ne menas, tačiau patekę į galerijas ir muziejus šie daiktai įgyja kitą prasmę. Ir tai dar ne viskas. Norėdami suprasti tuos „keistus“ objektus ar abstrakčią tapybą (juk yra tekę girdėti: „mažas vaikas taip sugebėtų“, „ir aš taip galiu“), turime ne vien pamatyti juos muziejuose, bet ir suprasti kontekstą: kas buvo sukurta prieš tai ir kas sekė po to.

Britų menotyrininkas J. Bergeris teigia, kad atvaizdo prasmė keičiasi priklausomai nuo to, ką matome šalia jo arba iškart po jo. Tad remdamiesi šia metodika drauge su MO edukatoriais analizuosime meno kūrinius, esančius parodoje. Vaikščiodami po salę ir aptardami kūrinius, kurie kelia klausimą „Kodėl tai yra menas?“, bandysime perkelti juos iš muziejinės erdvės į edukacijos dalyvių įvardytas vietas ir pamatysime, kaip keičiasi meno paskirtis! Visa tai mums padės suvokti, kaip šie meno kūriniai galėjo atsirasti ir kokia jų reikšmė šiandieniniame meno pasaulyje.

Užsiėmimą veda MO edukatoriai.