MO Klaipėdoje: A. Kunčiaus fotografijų paroda „Prie jūros“

Birželio 26 d., trečiadienį, 19:00 Klaipėdoje gastrobare „Švyturio Bhouse“ pristatysime nacionalinės meno ir kultūros premijos laureato fotomenininko Algimanto Kunčiaus fotografijų ciklą „Prie jūros“.

Parodoje bus eksponuojami A. Kunčiaus darbų iš ciklo „Prie jūros“ skaitmeniniai atspaudai. Tai vienas ilgiausiai kuriamų ciklų Lietuvos fotografijos istorijoje.
Paroda veiks iki rugpjūčio 31 d.

Birželio 26 d. atidarymo programa:
19:00 Registracija, vaišės
20:00 Parodos pristatymas. Pranešėjai – Viktoras Butkus (MO muziejus steigėjas), Rolandas Viršilas (UAB „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius) ir fotomenininkas Algimantas Kunčius
21:00 Ekskursija, DJ ir laisva programa

Apie parodą:
Ekspozicijoje atsiskleidžia pagrindinis menininko darbo specifikos bruožas – ne fotografuojamo objekto paieškos, ne dialogas su juo ar provokacija, o jo laukimas ir ramus aplinkos stebėjimas. Skirtingai nuo kitų Lietuvos fotografijos mokyklos atstovų (A. Macijausko, A. Sutkaus ir kt.) menininkas nefiksuoja ypatingų situacijų, jam nebūdingas dramatizmas ar psichologizavimas, nėra proporcijų iškraipymų ar netikėtų rakursų. A. Kunčiui rūpi erdvė, kurioje neišskiriamas vienas žmogus, neakcentuojama viena vieta, kurioje jungiasi daug judančių linijų ir planų. Menininkui ypač svarbūs santykiai tarp žmonių. Jo paties santykis su fotografuojamais žmonėmis unikalus – nuotraukose jie stebimi tarsi iš šalies, niekada nežiūri į objektyvą. Dažnai fotografuojami iš nugaros, kas reta Lietuvos fotografijos tradicijoje.

Apie ciklą „Prie jūros“:
Ciklo „Prie jūros“ fotografijos – tai savotiška sociologinė-antropologinė studija, kurioje ypač svarbi laiko tekmė, atsiskleidžianti detalėse. Metai po metų fiksuojami pajūrio savaitgalių vaizdai, kintantys žmonės, jų veidai, pozos, drabužiai ir įpročiai, nesuvaidinti santykiai, paplūdimys ir jo pramogos menininkui tapo neformalių žmogaus kasdienybės studijų objektu. Fiksuojamų įvykių nereikšmingumas yra tik sąlyginis. Iš tiesų čia itin svarbus žmonių buvimas drauge ir pati aplinka, kurioje tai vyksta – jūra. „Jūra yra pasaulio pabaiga. Tai žmogui nepavaldi begalybė. Amžinas judėjimas, kuris kelia nerimą ir kartu ramina. Savo didžiuliu poveikiu jūra nepakeičiama“, – sako menininkas. Prieš jūrą žmonės apsinuogina ir tarsi praranda dalį išorinio gyvenimo statuso, visi tampa lygūs. Kita vertus, iš mažų detalių galima atkurti žmogaus kilmę, statusą, gyvenamąją vietą ar kontekstą, iš kurio tas žmogus atėjo į pajūrį.

Nuotrauka: A. Kunčius, Palanga, 1977.