Mūsų asmenukė: Šarūnas Sauka

2019 09 04 - 2019 09 30

Parodą galima pamatyti MO muziejaus hole.
Įėjimas: su muziejaus bilietu.
MOdernistams – nemokamai.

 

Mūsų asmenukė Šarūnas Sauka | Paroda | MO muziejus

MO muziejaus ir „Lewben Art Foundation“ mažąją parodą „Mūsų asmenukė“ rugsėjo mėn. papildo Šarūno Saukos kūrinys „Paveikslas Lietuvos vardo tūkstantmečiui“. MO muziejaus hole jis eksponuojamas rugsėjo 4-30 dienomis.

Susipažinkite su trumpa paveikslo istorija ir atvykite jį pamatyti savo akimis į MO muziejų.

2009 metais, švenčiant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, prezidentė Dalia Grybauskaitė kvietė pažvelgti į praeitį ir dabartį bei visuomenei priminti sudėtingą Lietuvos istoriją. Šiam tikslui ji pasirinko kontroversiškų vertinimų sulaukusį Šarūno Saukos kūrinį „Paveikslas Lietuvos vardo tūkstantmečiui“.

Milžiniška drobė prezidentūroje buvo eksponuojama nuo 2010 metų – abiejų prezidentės kadencijų metu. Š. Saukos paveikslas tapo bene daugiausia karštų diskusijų Lietuvoje sukėlusiu meno kūriniu. Pasibaigus D. Grybauskaitės kadencijai, kūrinys laikinai saugomas MO muziejuje suteikiant išskirtinę galimybę pagaliau pamatyti jį iš arti.

Dvejus metus kurtas paveikslas yra didžiausias Š. Saukos nutapytas darbas, kurį sudaro devynios dalys. Kūrinyje iš pirmo žvilgsnio kruopščiai ištapyta žmonių minia atrodo neatpažįstamai, bet geriau įsižiūrėję pastebėsite istorines asmenybes, tokias kaip Jonas Basanavičius, Simonas Daukantas, Žemaitė, Maironis, Petras Cvirka, Vaižgantas, Šatrijos Ragana, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Antanas Smetona ir daugelis kitų.

Kokią Lietuvos istoriją autorius užkoduoja kūrinyje esančiais simboliais? Garsius visuomenės veikėjus menininkas vaizduoja be jokių atributų ar išskirtinių ženklų – nuogus. Autorius svarsto, kad, nepaisant nuopelnų ar įgyto statuso, visi esame žmonės ir nė vieno iš mūsų neaplenkia baimės, vienatvės ar kaltės jausmas. Tapytojas yra pasakęs: „Paveiksle tūkstantmečiui aš lyg ir stengiausi atžmoginti mūsų stabus.“

Pirmame kūrinio plane galvą panarinęs rūpintojėlis su Š. Saukos veidu reflektuoja žmonių dvasinį nuosmukį. Pasitelkdamas simbolinę kalbą dailininkas analizuoja visuomenę ir įvardija jos ydas. Kūrinys tarsi perteikia mūsų visų psichologinį portretą. Ar galite atpažinti save?

Paieška