Šito pas mus nėra

Paroda „Šito pas mus nėra. Intymumas, normos ir troškimai Baltijos šalių mene“ naujai pristato tiek žinomų, tiek vis dar mažiau įvertintų Lietuvos, Latvijos ir Estijos modernaus bei šiuolaikinio meno kūrėjų darbus, apmąstančius seksualumo kultūrą, šeimos santykius, lyčių roles bei šių reiškinių transformacijas Baltijos šalių vizualiame mene nuo XX a. 7 dešimtmečio iki šių dienų.

Sovietinės okupacijos metu seksualumas buvo nuožmiai trinamas iš viešosios erdvės – pasak savotišku folkloru tapusios sparnuotos frazės, sekso Sovietų Sąjungoje nebuvo. Kodėl sovietmečiu seksą reikėjo užgniaužti ir kokia meilės forma buvo leidžiama? Kuo šiandien Baltijos regione vyraujančios viešos intymumo, lyties, meilės ir seksualumo sampratos skiriasi nuo ankstesniųjų? Parodoje „Šito pas mus nėra“ leisimės ieškoti atsakymo, kaip per pusę amžiaus keitėsi lyties, šeimos bei seksualumo vaizdavimas, kaip jį lėmė periodiškai tai laisvėjusios, tai griežtėjusios normos sovietmečiu ir vėliau.

__

SVARBU! Parodoje yra kūrinių, kuriuose vaizduojamas nuogas kūnas. Nepilnamečiai asmenys įleidžiami tik su lydinčiu suaugusiuoju.

Parodos erdvėje gali būti filmuojama arba fotografuojama. Medžiaga bus naudojama MO muziejaus komunikacijoje. 

Seksualumas – kaip ir troškimai, fantazijos, lytiškumas, mūsų užmezgami santykiai – yra žmogaus gyvenimo ašis. Ne mažiau reikšmingas ir noras kontroliuoti šias gyvenimo sritis. Paroda Šito pas mus nėra. Intymumas, normos ir troškimai Baltijos šalių mene, kurią sudaro darbai iš muziejų ir privačių kolekcijų, sutelkia dėmesį į lyčių vaizdavimą ir santykius Baltijos regiono vizualiajame mene nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio iki šių dienų.

Parodos pavadinimą įkvėpė Česlovo Lukensko 1984 m. piešinys Šito pas mus nėra. Menininko teiginys pranašiškai nuspėjo anuomet išgarsėjusį 1986 m. surengtą teletiltą tarp SSRS ir JAV: vykstant transliacijai moteris iš Sovietų Sąjungos pareiškė, kad jos šalies TV reklamoje sekso nėra. Nuo Stalino valdymo laikų SSRS nuožmiai kovojo su seksualumu – cenzūra ilgiems dešimtmečiams ištrynė iš viešosios erdvės su juo susijusį turinį ir diskusijas. Kodėl seksą reikėjo užgniaužti ir kokia meilės forma buvo leidžiama? Kuo šiandien čia vyraujančios viešos intymumo, lyties, meilės ir seksualumo sampratos skiriasi nuo ankstesniųjų? Kokiu mastu tebesame užburti sovietmečio svajonių ir kaip per tą laiką keitėsi nacionaliniai siekiai? Šie klausimai parodoje keliami remiantis naujais Baltijos šalių meno kolekcijų tyrimais, pastaruoju metu pasirodžiusiomis akademinėmis publikacijomis apie Baltijos regiono seksualinę kultūrą ir iš naujo apmąstytais ligšioliniais menotyriniais pasakojimais.

Chronologiškai paroda prasideda Chruščiovo „atšilimo“ laikotarpiu, tačiau joje ataidi ir ultrakonservatyvi stalininė epocha. Ekspozicijoje išryškinami 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečio estetizuoti aktai ir pakylėti romantiškos meilės vaizdavimo būdai, 10-ojo dešimtmečio ir naujojo tūkstantmečio pradžios laisvėjimo ir hipernormatyvumo tendencijos, taip pat šiandien kuriančių menininkų kritinės intervencijos. Tyrinėjant figūratyvią tapybą, skulptūrą, piešinį bei kitas meninės raiškos rūšis, parodoje Šito pas mus nėra permąstomi kanoniniai kūriniai, kurie mezga netikėtus ir žaismingus dialogus su mažiau žinomais kitų kartų ir šalių menininkų darbais. Dalis jų priešinasi savo laikmečio spaudimui, nukrypsta nuo oficialiųjų diskursų ir paveldėtos patriarchalinės vaizduotės. Sugrupavę kūrinius į teminius spiečius, pristatome aibę tiek intymių, tiek normatyvinių lyties, šeimos ir seksualumo vaizdavimo tipų, kuriuos sovietmečiu ir vėliau veikė vienas kitą keičiantys normų laisvėjimo ir sugriežtinimo ciklai.

Šito pas mus nėra teigia, kad kova už politinę laisvę savaime negarantuoja socialinės ir seksualinės laisvės, lygios teisės į malonumą, saugumą ir meilę. Kasdienėje aplinkoje, gatvėje, socialiniuose tinkluose ir naujuose lyčių studijų tyrimuose gyvuojantis kreivumas (queerness) skatina kritinį žvilgsnį tiek į sovietinės praeities, tiek į neoliberalios dabarties heteronormatyvumą. Specialiai šiai parodai sukurti nauji šiuolaikinių meninink(i)ų Kadi Estland, Sašos Kochan, Janinos Sabaliauskaitės ir Konstantino Žukovo darbai rodo, kad šiandien yra daugiau erdvės pasipriešinti ir nukrypti nuo socialinių konvencijų nei kada nors anksčiau. Kitu kampu pažvelgę į parodos pavadinimo sparnuotą frazę, galbūt suvoktume ją kaip klausimą: kaip galėtume praktikuoti intymumą, fantazuoti ir kurti santykius kitaip?

Norime, kad visi atvykstantys į MO parodą patirtų kaip įmanoma sklandžiau ir patogiau: muziejuje yra įrengti liftai, specialūs tualetai, turime ir neįgaliojo vežimėlį, kuriuo galima pasinaudoti.

Specialiai šiai parodai yra parengtas e. gidas lietuvių gestų kalba, kuris prieinamas tiek MO muziejuje (ieškokite specialiomis ikonėlėmis pažymėtų kūrinių), tiek internete.

Taip pat parengtas parodos aprašymas lengvai suprantama kalba. Jį rasite čia:

Kuratoriai
Inga Lāce, Adomas Narkevičius, Rebeka Põldsam

Architektai
Laura Linsi, Roland Reemaa

Grafikos dizainerė
Monika Janulevičiūtė

Koordinatoriai
Marius Armonas, Kamilė Jagėlienė

Technikas
Dominykas Šavelis

Tyrimo asistentės
Diāna Lauriņa, Saule Ziziliauskas

Artūro Baryso-Baro šeima, Bruno Birmanis, Matas Čuplinskas, Laimutė Drazdauskaitė, Mildos Drazdauskaitės šeima, Estijos dailės muziejus, Kupiškio etnografijos muziejus, Latvijos menininkų sąjungos muziejus, Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Latvijos šiuolaikinio meno centras, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos ypatingasis archyvas, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Meno centras „Zuzeum“, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Violeta ir Romanas Raulynaičiai, Mindaugas Ruseckas, Miglė Šontaitė-Petkevičienė, Tartu dailės muziejus, Tartu universiteto muziejus, Alise Tīfentāle ir „Art Days Forever“ archyvas, Teodoro Kazimiero Valaičio šeima, Silvija Voite, Vilniaus dailės akademijos muziejus.

Peeter Allik (1966–2019), Valentinas Antanavičius (g. 1936), Robertas Antinis (1898–1981), Arnis Balčus (g. 1978), Artūras Barysas-Baras (1954–2005), Biruta Baumane (1922–2017), Auseklis Baušķenieks (1910–2007), Bruno Birmanis (g. 1962), Robyn Beeche (1945–2015), Boriss Bērziņš (1930–2002), Māra Brašmane (g. 1944), Rasma Bruzīte (1919–2001), Violeta Bubelytė (g. 1956), Jānis Buls (g. 1959), Vytautas Ciplijauskas (1927–2019), Adomas Danusevičius (g. 1984), Arūnas Daujotas (1963–2012), Biruta Delle (g. 1944), Kostas Dereškevičius (1937–2023), Milda Drazdauskaitė (1951–2019), Rudīte Dreimane (g. 1948), Zenta Dzividzinska (1944–2011), Laima Eglīte (g. 1945), Silva Eher (1954–2021), Ance Eikena (g. 1997), Albert Eskel (1922–1975), Juta Eskel (1927–2017), Kadi Estland (g. 1973), Merike Estna (g. 1980), Mudīte Gaiševska (g. 1935), Vincentas Gečas (1931–2020), Ugnius Gelguda (g. 1977), Vladimirs Glušenkovs (1948–2009), Andris Grinbergs (g. 1946), Aušra Griškonytė-Volungė (g. 1976), Pranas Griušys (g. 1955), Antanas Gudaitis (1904–1989), Helēna Heinrihsone (g. 1948), Atis Ieviņš (g. 1946), Ieva Iltnere (g. 1957), Edgars Iltners (1925–1983), Kristina Inčiūraitė (g. 1974), Gunārs Janaitis (1934–2022), Evaldas Jansas (g. 1969), Silvia Jõgever (1924–2005), Agnė Jokšė (g. 1993), Arūnas Jonikas (g. 1963), Aija Jurjāne (1944–2015), Marija Danutė Jukniūtė-Bžeskienė (1943–2023), Džiugas Jurkūnas (g. 1972), Elvyra Kairiūkštytė (g. 1950), Vladas Karatajus (1925–2014), Kaja Kärner (1920–1998), Miljard Kilk (g. 1957), Liisbeth Kirss (g. 1996), Elena Kniūkštaitė (g. 1950), Saša Kochan (g. 1998), Epp Maria Kokamägi (g. 1959), Gleb Kosorukov, Jurij Kozyrev (g. 1963), Jānis Kreicbergs (1939–2011), Blažiejus Krivickas (1908–1988), Ilmar Kruusamäe (g. 1957), Aime Kuulbusch-Mölder (g. 1942), Toomas Kuusing (g. 1976), Loreta Lapienytė (g. 1959), Maria Izabella Lehtsaar (g. 1998), Ly Lestberg (g. 1965), Dace Lielā (g. 1957), Aivars Liepiņš (g. 1953), Vitas Luckus (1943–1987), Chintis Lundgren (g. 1981), Aleksandras Macijauskas (g. 1938), Jūratė Macnoriūtė (g. 1953), Gintaras Makarevičius (g. 1965), Ilmar Malin (1924–1994), Olav Männi (1925–1980), Antanas Martinaitis (1939–1986), Petras Mazūras (g. 1949), Snieguolė Michelkevičiūtė (g. 1953), Antanas Miežanskas (1938–2017), Šarūnas Milkevičius, Visvaldas Morkevičius (g. 1990), Rauno Thomas Moss (g. 1977), Leili Muuga (1922–2016), Nancy Nakamura Rap Unit / liina pääsuke (g. 1990), Katrīna Neiburga (g. 1978), Valerija Ostrauskienė (1927–1997), Ülo Õun (1940–1988), Tiit Pääsuke (g. 1941), Jaan Paavle (1940–2010), Vytautas Palaima (1911–1976), Jüri Palm (1937–2022), Felicita Pauļuka (1925–2014), Uldis Pāže (g. 1950), Igoris Piekuras (1935–2006), Agu Pilt (1951–2002), Varmo Pirk (1913–1980), Ivars Poikāns (g. 1952), Enn Põldroos (g. 1933), Miervaldis Polis (g. 1948), Eglė Rakauskaitė (g. 1967), Romualdas Rakauskas (1941–2019), William Rötttger (1948–2015), Marija Teresė Rožanskaitė (1933–2007), Sirje Runge (g. 1950), Janina Sabaliauskaitė (g. 1991), Edmundas Saladžius (g. 1950), Arvydas Šaltenis (g. 1944), Lembit Sarapuu (g. 1930), Haroldas Šatūnas (g. 1967), Šarūnas Sauka (g. 1958), Ludmilla Siim (g. 1938), Mindaugas Skudutis (g. 1948), Džemma Skulme (1925–2019), Virgilijus Šonta (1952–1992), Julijonas Algimantas Stankevičius-Stankus (1933–1998), Laura Stasiulytė (g. 1977), Henry Stein (g. 1957), Sandra Straukaitė (g. 1970), Vaclovas Straukas (1923–2017), Olev Subbi (1930–2013), Maija Tabaka (g. 1939), Aino Tõnisson (1932–1996), Jaan Toomik (g. 1961), Mare Tralla (g. 1967), Anna-Stina Treumund (1982–2017), Antanas Tučius (1902–2000), Gediminas ir Nomeda Urbonai (g. 1966, 1968), Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974), Lüüdia Vallimäe-Mark (1925–2004), Povilas Ričardas Vaitiekūnas (g. 1940), Sofija Veiverytė (1926–2009), Envija Vernere (g. 1990), Edgar Viies (1931–2006), Nijolė Vrubliauskaitė-Liutkevičienė (1950–2021), Aija Zariņa (g. 1954), Konstantin Zhukov (g. 1990), Kazimiera Zimblytė (1933–1999)