Vilniaus pokeris

Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ iki šiol yra vadinamas vienu iš svarbiausių Vilniaus tekstų. Iššūkį vizualiai jį permąstyti, kai švęsime 700-ajį Vilniaus jubiliejų, priėmė viena ryškiausių ir novatoriškiausių teatro asmenybių – režisierius Oskaras Koršunovas bei scenografas, menininkas Gintaras Makarevičius.

R. Gavelio „Vilniaus pokeris“ – knyga, daugeliui tapusi išsivadavimo iš sovietmečio bei kūrybos laisvės simboliu, dekonstravusi sovietinę realybę, aštriais pjūviais kalbėjusi apie džiazą, architektūrą, menus, miestiečių antropologiją bei multikultūriškumą. MO muziejaus kolekcija, įvairių laikotarpių dokumentika šiuos pjūvius išskleis parodoje.

SVARBU! Parodoje yra vaikams jautraus turinio kūrinių, tamsių erdvių ir blyksinčių šviesų.

„Vilniuje viskas įmanoma“, – rašė Ričardas Gavelis „Vilniaus pokeryje“. 

Šis kūrinys iki šiol yra vadinamas vienu iš svarbiausių Vilniaus tekstų, o 700-ojo Vilniaus jubiliejaus proga jis vizualiai permąstomas MO muziejuje. Vilniuje vyksta ne tik romano veiksmas, bet ir pats Vilnius tampa romano veikėju. Taigi ir parodoje „Vilniaus pokeris“ MO muziejuje ne tik švenčiama Vilniaus istorija, bet ir kritiškai žvelgiama į modernaus miesto patirtį bei ateitį. 

R. Gavelio sukurtą Vilniaus personažą MO muziejuje interpretuoja režisierius Oskaras Koršunovas, scenografas Gintaras Makarevičius bei parodos kuratorės Dovilė Barcytė ir Algė Gudaitytė.

Iki pat 2024 m. sausio 28 d. MO muziejuje atrasite Vilnių kaip kūrybiško maišto sostinę!

Romano neskaičiusiems, bet norintiems pažinti ir literatūrinį kūrinį, drauge su literatūrologe Jūrate Čerškute paruošėme Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ santrauką – trumpai ir lengvai pažinčiai su romanu!

1989 m. išleistas R. Gavelio „Vilniaus pokeris“ – ne tik išsami žlugdančios sovietinės sistemos dekonstrukcija, bet ir viena pirmųjų lietuviškų knygų, nagrinėjančių miestą ir miestiečius. Vilnius čia – vienas iš svarbiausių veikiančių personažų. Per miesto prizmę romane atskleidžiamos tautinės bei kultūrinės tapatybės paieškos. Čia nerasite vienos tiesos, vienos siužetinės linijos ar atsakymo, todėl „Vilniaus pokerį“ galima laikyti vienu pirmųjų postmodernistinės lietuvių literatūros kūriniu.

Romanas išlieka aktualus ir šiandien. Užsienio svečiams tai puiki galimybė pažvelgti už „geležinės uždangos“, o Vilniaus gyventojams – pamatyti, kaip keitėsi miestas. 

Vilniaus jubiliejaus proga MO muziejuje kuriamos parodos atspirties tašku R. Gavelio „Vilniaus pokeris“ pasirinktas neatsitiktinai. Romane vaizduojamas laikas ir paties romano išleidimo metai yra svarbūs veiksniai, formuojantys parodą. 

Pagrindinis romano veiksmo laikas – vėlyvasis sovietmetis – yra didžiąją MO muziejaus kolekcijos dalį sudarančių autorių gyvybingiausios kūrybos metas. Todėl tų laikų socialinės, politinės, kultūrinės aktualijos ir Vilniaus miesto bei miestiečių gyvenimas atsispindi ir menininkų darbuose. MO muziejaus kolekcijoje – ir ideologiškai Sovietų Sąjungoje nepriimtinas menas. Tai taip pat viena iš daugelio temų, jungiančių kolekciją su būsima paroda.

Parodoje režisierius Oskaras Koršunovas, menininkas Gintaras Makarevičius bei parodos kuratorės Dovilė Barcytė ir Algė Gudaitytė kelia klausimą – koks personažas yra Vilnius šiais laikais ir kokį jį įsivaizduojame ateityje? Kaip ir „Vilniaus pokeryje“ – vieno teisingo atsakymo nėra. Parodoje lankytojas patirs vieną ryškiausių Vilniaus miesto istorijos etapų, stipriai prisidėjusių prie to, kokį Vilnių regime šiandien.

Parodą kuruoja viena ryškiausių ir novatoriškiausių teatro asmenybių – režisierius Oskaras Koršunovas, o parodos architektūrą kuria scenografas ir menininkas Gintaras Makarevičius.

Kritiškais, aštriais, aktualiais darbais Lietuvoje ir pasaulyje garsus režisierius O. Koršunovas dar 1990 m. Vilniuje pastatė savo pirmąjį spektaklį „Ten būti čia“. Šis spektaklis pradėjo visiškai naują Lietuvos teatro istorijos etapą bei per absurdo prizmę reflektavo to paties R. Gavelio „Vilniaus pokerio“ laiko realybę. G. Makarevičius dažnai lieka žmogumi už kadro, kamera stebintis tikras ar išgalvotas visuomenės grupes. Realybės uždangą jis praskleidžia teatre, kurdamas scenografijas spektakliams.

MO muziejuje šių menininkų duetas, drauge su parodos kuratorėmis Dovile Barcyte ir Alge Gudaityte, ieško netradicinių ir įtraukiančių sprendimų. Taigi parodos lankytojai taps ir žiūrovais, ir dalyviais. Paroda-totalinė instaliacija Vilniaus gyventojams parodys miestą iš netolimos praeities, o lankytojams iš užsienio atskleis dar neregėtą Vilniaus veidą. 

Parodos režisierius – Oskaras Koršunovas
Scenografas – Gintaras Makarevičius
Kuratorės: Dovilė Barcytė, Algė Gudaitytė
Parodos dizaineris – Liudas Parulskis
Parodos kompozitorius – Antanas Jasenka
Konsultantai: Jūratė Čerškutė, Laima Kreivytė, Gintautas Mažeikis, Kasparas Pocius, Almantas Samalavičius, Vladimiras Tarasovas

Valentinas Antanavičius (1936), Žygimantas Augustinas (1973), Arūnas Baltėnas (1956), Aidas Bareikis (1967), Kostas Dereškevičius (1937–2023), Antanas Dubra (1987), Nerijus Erminas (1976), Vincentas Gečas (1931–2020), Kęstutis Grigaliūnas (1957), Almantas Grikevičius (1935–2011), Marius Ivaškevičius (1973), Evaldas Jansas (1969), Matas Janušonis (1994), Vytautas Kalinauskas (1929–2001), Tauras Kensminas (1991), Dainius Liškevičius (1970), Vitas Luckus (1943–1987), Gintaras Makarevičius (1965), Ieva Martinaitytė-Mediodia (1968), Rimantas Milkintas (1977), Orūnė Morkūnaitė-Gibavičienė (1972), Henrikas Natalevičius (1953), Audrius Novickas (1968), Raimondas Paknys (1954), Liudas Parulskis (1971), Igoris Piekuras (1935–2006), Artūras Raila (1962), Eglė Rakauskaitė (1967), Eglė Ridikaitė (1966), Marija Teresė Rožanskaitė (1933–2007), Šarūnas Sauka (1958), Mindaugas Skudutis (1948), Raimundas Sližys (1952–2008), „Solo Ansamblis“, Rūta Spelskytė (1985), Aloyzas Stasiulevičius (1931), Algirdas Steponavičius (1927–1996), Arvydas Šaltenis (1944), Šarūnas Šimulynas (1939–1999), Vytautas Tomaševičius (1972), Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974), Romanas Vilkauskas (1949–2018), Mikalojus Povilas Vilutis (1944), Kazimiera Zimblytė (1933–1999), Gintaras Znamierowski (1970), Gediminas Lapė (1966), Algimantas Kunčius (1939), Paulius Kilbauskas (1976), Eugenijus Sabaliauskas (1973).

Paroda yra Vilniaus 700-ojo jubiliejaus programos dalis. Sužinokite daugiau www.700vilnius.lt