Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949

2021 02 01 - 2021 05 24

Kai tik galėsime jus sutikti gyvai muziejuje, kviesime į naująją mažąją parodą „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“.
Parodos atidarymo data dar bus tikslinama. Sekite naujienas!

MO muziejus | paroda | Sunkus amžius: Vilnius 1939-1949

Apie parodą

SVARBU!:
Parodos atidarymo data dar bus tikslinama, atsižvelgiant į pandeminę situaciją Lietuvoje ir tai, kada bus leista veikti muziejams.

O kai tik galėsime jus sutikti gyvai muziejuje, kviesime į naująją mažąją parodą „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“. Tai paroda pratęsianti ir papildanti MO muziejaus didžiojoje salėje atsidarysiančią naująją parodą „Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski“, kuri sugrąžina į Vilnių čia gimusį ir užaugusį, pastaruoju metu pasaulinį pripažinimą pelniusį lenkų tapytoją Andrzejų Wróblewskį.

Paroda „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949“ leidžia giliau pažvelgti šį dramatišką Vilniaus dešimtmetį. Tuo metu keitėsi tiek miesto gyvenimo, tiek vilniečių kasdienybė ir tapatybė. Parodoje eksponuojami dailės kūriniai, fotografijos, dokumentai, architektūros projektai padės daugiau apie tai sužinoti.

„Vis dar nepakankamai žinome tiek apie to laikmečio vilnietiškąją dailę,  tiek  apie daugiatautę vilniečių bendruomenę, išgyvenusią daugybę traumuojančių patirčių Antrojo pasaulinio karo bei pokario sūkuriuose. Tikime, kad abi šios parodos pildys istorinio suvokimo spragas ir bus reikšmingos mūsų, kaip visuomenės, gijimui ir brandai“, – teigia MO muziejaus steigėjai Danguolė ir Viktoras Butkai.

Paroda skirta Vilniui ir jo žmonėms, kurių skaudus likimas daug metų buvo nutylimas, nes svarbesni atrodė kiti dalykai.

Parodos kuratorė Giedrė Jankevičiūtė apie parodą:

Vos per dešimt metų nuo 1939-ųjų iki 1949-ųjų politinė valdžia Vilniuje keitėsi šešis kartus. Viena po kitos nubangavusios lietuvinimo, vokietinimo, rusinimo = sovietinimo bangos sujaukė įprastą miesto gyvenimą, pakeitė vilniečių kasdienybę ir tapatybę. Buvo išžudyti žydai ir išvaryti lenkai. Jų vietas užėmė lietuviai, baltarusiai, rusai. Pasikeitė miesto fizinis kūnas – urbanistika, architektūra. Visa tai parodoje atskleidžiama per artefaktus – dailės kūrinius, fotografijas, dokumentus, architektūros projektus.

Miesto dramos istorija pradedama trumpu žvilgsniu į taikos metų prieškario Vilnių, nuo optimistinės daugiataučio modernaus miesto vizijos. Tačiau pagrindinė tema – karo žaizdos ir jų palikti iki šiol neužgiję randai, netektys ir senųjų vilniečių ilgesys, persmelkęs ir tuos, kurie liko mieste, ir tuos, kurie buvo priversti išvykti. Artimesnė pažintis su keliais iš eksponuojamų kūrinių autorių padeda rekonstruoti vilniečių menininkų bendruomenės vaizdą, aiškiau suvokti, kokia įvairialypė tautiniu ir kultūriniu požiūriu ji buvo.

Paroda skirta Vilniui ir jo žmonėms, kurių skaudus likimas daug metų buvo nutylimas, nes svarbesni atrodė kiti dalykai. Ji primena, kad dabarties miestas yra ne vien mūsų; jis lygiai taip pat priklauso tiems, kurie čia gyveno prieš mus ir mylėjo jį ne mažiau nei mes.

Parodos komanda:

Kuratorė – Giedrė Jankevičiūtė
Koordinatorė – Gabrielė Radzevičiūtė
Architektas – Mindaugas Reklaitis
Dizainerės – Klimaite Klimaite
Technikas – Dominykas Šavelis

Parodai kūrinius skolina

Parodai kūrinius ir eksponatus skolina: Balstogės muziejaus Sleńdzińskių galerija, Kultūros paveldo centro archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Mikalojaus Koperniko universiteto biblioteka, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilniaus regioninis valstybės archyvas, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus, Vilniaus universiteto biblioteka, Vygintas Bubnys.

Parodos vizuale pavaizduota: Vilniečiai buriasi prie skelbimo stulpo Didžiojoje gatvėje sovietų okupacijos pradžioje 1939 m. rugsėjį, SSRS dienraščio „Izvestija“ („Naujienos“) fotokorespondento Baltijos šalims Pavelo Troškino fotografija, Lietuvos nacionalinis muziejus